Amerikiečiai vadovai išteisinti dėl „Mažeikių naftoje“ kilusio gaisro

Pradžia

Naujienos

Penktadienis, 09 Rugsėjis 2011 15:55

Rugsėjo 9 dieną Mažeikių rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje du Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai, buvę AB „Mažeikių nafta“ (Orlen Lietuva) vadovai – P. N. E., gimęs 1943 metais, ir B. L. L., gimęs 1942 metais, – buvo kaltinami tarnybos pareigų neatlikimu.

Ši visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusi byla buvo iškelta po to, kai minėtoje bendrovėje 2006 metų spalį kilo didžiulis gaisras, kurio metu bendrovei buvo padaryta 355 milijonų litų žala. Kaltinamajame akte nurodoma, kad buvęs įmonės generalinis direktorius P. N. E. ir jo pavaduotojas B.L.L., turėdami atitinkamus įgaliojimus, nesiėmė priemonių organizuoti kapitalinį remontą įmonėje, todėl susidėvėjus intensyviai eksploatuojamiems atskiriems įrenginiams bendrovėje kilo gaisras – užsidegė ir nugriuvo vakuuminė kolona.

Byla turėjo būti pradėta nagrinėti 2008 metų kovo 18 dieną, tačiau procesą teko atidėti, vienam iš kaltinamųjų taip ir nepasirodžius teisme. Tais pačiais metais Interpolas paskelbė kaltinamojo B. L. L. tarptautinę paiešką. Mažeikių rajono apylinkės teisme iš Lietuvos Generalinės prokuratūros yra gauta informacija, jog JAV Teisingumo departamentas Lietuvą informavo, kad negali įvykdyti Lietuvos prašymo dėl B.L.L. ekstradicijos.

Kitas teismo posėdis buvo numatytas vasario 2 dieną, tačiau bylos nagrinėjimą vėl teko atidėti, kaltinamojo B. L. L. advokatė teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog su kaltinamuoju teisinių paslaugų sutartį sudarė tik 2010 metų sausio 27 dieną, dėl didelės bylos apimties nespėjo susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti kaltinamojo gynybai. Advokatė bylą nagrinėjančios kolegijos paprašė, kad posėdis būtų atidėtas. Teismas advokatės prašymą patenkino. B.L.L. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, tačiau šiam teisme taip ir nepasirodžius, buvo nutarta bylą nagrinėti dalyvaujant tik teisiamojo gynėjai.

P. N. E. parodymus davė po to, kai buvo išklausyti visi 26 liudytojai, taip pat apklaustas ir vienas specialistas. Buvęs įmonės vadovas teismui dėkojo už kantrybę, jo kalba užtruko ne vieną valandą. Teisiamasis duodamas išsamius parodymus rėmėsi ne tik ekspertų išvadomis, jis proceso dalyviams pademonstravo ir įvairius brėžinius, schemas. P. N. E. teismui pareiškė, kad yra nekaltas. Anot teisiamojo, kaltinimo pagrindas – nepasiruošimas kapitaliniam remontui, tačiau prokuroras niekur nepaaiškinąs, kaip 2006 metais neatliktas kapitalinis remontas tariamai yra susijęs su tuo, kad buvo neišaiškintas defektas. P. N. E. gynėsi, jog pareigūnai tik daro išvadą, kad, jei kapitalinis remontas būtų buvęs atliktas, neva defektas būtų buvęs išaiškintas. Teisiamasis atkreipė dėmesį, kad kaltinime nenurodoma, kaip kapitalinis remontas būtų padėjęs išaiškinti defektą ir kaip kapitalinis remontas būtų užkirtęs kelią gaisrui. Anot P. N. E., valstybės kaltintojas nepripažįstą ir nenagrinėja, kodėl, nepaisant ankstesnių 12 kapitalinių remontų bei 14 eksploatavimo metų, gaisrą sukėlęs defektas nebuvo aptiktas. P. N. E. tvirtino, kad eidamas generalinio direktoriaus pareigas elgėsi sąžiningai ir atsakingai.

Valstybės kaltintojas pareiškė, kad P. N. E. ir B. L. L. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ( Tarnybos pareigų neatlikimas ), nes visiškai įrodyta, kad minėti asmenys įvykdė nusikaltimą – dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, jas netinkamai atliko, dėl to valstybė, juridinis asmuo patyrė didelės žalos. Prokuroras taip pat nurodė, kad P. N. E. ir B. L. L. veiksmai ir jų neveikimas yra tiesiogiai susiję su kilusiomis pasekmėmis. Prokuroras teismo prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais ir skirti jiems po 75 MGL (9750 Lt) baudas. Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, bendrovės patirtą žalą atlygino draudimo kompanija.

Teismas, išnagrinėjąs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad kaltinamųjų veiksmai (kapitalinio remonto, numatyto 2006 m. spalio mėnesį, nukėlimas vėlesniam laikui) nebuvo pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė, kad 2006 m. spalio 12 d. AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje mazuto giluminio perdirbimo komplekse Nr. 6, kolonoje kilo gaisras. Teismo nuomone, baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jei numatoma, jog valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo akivaizdžiai nevykdo savo tiesioginių pareigų, ir įvykis nebūtų įvykęs, jeigu jis tiesiogines pareigas būtų atlikęs tinkamai, ir to nelemtų dar ir kitos aplinkybės, už kurias minėti asmenys neatsako.

Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Teismas P. N. E. ir B. L. L. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Mažeikiečiai.lt